išstabarėti — intr. Aln išaugti į stabarus, sukietėti, sumedėti: Žolė išstabarėjo – reikė anksčiau pjaut Ktk. stabarėti; apstabarėti; išstabarėti; sustabarėti … Dictionary of the Lithuanian Language
stabarėti — stabarėti, ėja, ėjo intr. 1. NdŽ augti į stabarus, virsti stabaru, kietėti, medėti: Peraugusi žolė stabarėja DŽ1. | prk.: Poetas mėgdavo sakyti, kad jam jaunystė jau praėjo, kad jis jau stabarėja J.Paukš. 2. lingv. darytis nekintamam, nekaitomam … Dictionary of the Lithuanian Language
sustabarėti — intr. 1. NdŽ išaugti į stabarus, sukietėti, sumedėti: Kai žolė sustabarėja, gyvuliai teip nebeėda Lel. ║ pasidaryti nelanksčiam, sustirusiam: Jo rankos pamėldavo, pirštai sustabarėdavo rš. 2. prk. pasidaryti sustingusiam, nebeprogresuoti:… … Dictionary of the Lithuanian Language